ketvirtadienis

šį rytą gimiau

ir prisnigo.
(ir ką gi. ir nieko.)

tokia pilnatvė. tokia tokia. lyg sėdėčiau vidury žalios pievos, kvepėtų liepos, dūgztų bitės. ir man dabar nieko nereikia. nei muzikos, nei knygų. viskas mano mintyse. dar tebevyksta. ten dar tebeskamba eilėraščiai, dainos... kaip a. m. rašė - ir jau nieko nenoriu turėti. ne(be)noriu. nebent tik vėją delne. ir šiek tiek dangaus. lopinėlį. nes rašyti laiškus nepažįstamam žmogui yra gera. nors ir trumpus. nors ir geltonus. ačiū.

2 komentarai:

Au - - rašė...

Gražu. Pilnatvė.(Pilna vienatvė?)! Tai tiesiog taip gražu.

Greta. rašė...

Taip. tikrų tikriausia pilna vienatvė. :)