trečiadienis

Toks ruduo, kad eini gatve ir norisi dainuoti kartu - Bet nepataikau ten, kur gerai, mano keliai... Tik kažkas sulaiko, galbūt kvėpavimą stabdantis gitaros solo, rifai, trečia styga, penkta styga, pirma-antra-pirma. Vis dar nesugebu įsivažiuoti į ritmą, dar nemoku išsimiegoti ir tik kartoju nėralaiko nėralaiko nėrakada nespėju nespėju ne. Todėl belieka vien skubantys žingsniai ir įkyrus jų aidas, bandantis susilieti su muzika, - kaukšt kaukšt kaukšt. Artimiausiu metu mesti: bukai spoksoti į vieną tašką sienoje; bukai spoksoti į vieną tašką lubose; bukai spoksoti į dangų pro langą; tiesiog spoksoti pro langą per pamokas; įprotį atidėti žadintuvą dar penkioms minutėms (po to dar, ir dar, na ir dar); žodžius pradėsiu tai kitą savaitgalį; norą miegoti, kai kalbama apie S. Nėries poeziją. Bet rūkyti nemesiu. Nes dar nepradėjau.

3 komentarai:

Auksė rašė...

man irgi sunku išlaikyti akis atmerktas per literatūrą...

Greta. rašė...

Viskas būtų neblogai, jei literatūra bent kiek primintų literatūrą, o ne kažkokius vėjo svaičiojimus.

Auksė rašė...

butent