ketvirtadienis

Šiandien apėmė toks keistas jausmas, kad ėmė ir sulaikė viena vienintelė sekundė. O norėjosi sutrinti tarp pirštų avietes ir išrašyti jų spalva visas sienas, lubas, grindis, išmarginti žodžiais užstrigusią užuolaidą, sunaudoti visą laiškų popierių, pavienius lapus, knygų paraštes... Įdomu tik, ką būčiau rašiusi. Avietėm kvepiančias akis nutapyk, tada išdurk. Būna kartais. Spėju, miegot begėdiškai neleis Parulskis. O rytoj teks daug ieškot. Daug. Vėjas ir lietus. Sapnuokit.

Komentarų nėra: