pirmadienis

pla-ce--bo. kiek jau laiko praėjo nuo paskutinio karto, kai girdėjau jų muziką? nežinau, tačiau kokie trys mėnesiai - tikrai. bet vakar naktyje skambant įrašams iš Angkor Wat, nepraleidau nė vienos eilutės. ir kai sau tyliai dainavau Blind, apėmė jausmas, kad stoviu didelėj žmonių minioj ištiesusi delnus į dangų. bet labiausiai visgi suskambėjo Without you i'm nothing. ne dėl pavadinimo. tiesiog... tai buvo finalinis akordas, tobulas akordas (net pati nustebau, kad moku praktiškai kiekvieną tos dainos žodį...). o prieš užmiegant mintyse tyliai nuaidėjo Laužavietės tarpai tarp eilučių. gal todėl ir tikiu rudeniu. gal todėl tikiu ir pavasariu, net šiek tiek labiau nei anksčiau tikiu ir kombinacija raudonasuknelė+raudonasvynas+paveikslaiantsienų. naujas laikrodis ant stalo tiksi (šiek tiek Brian M. balsu). aplanko keista mintis. ir kita - dar keistesnė - - - visa tai buvo prieš du metus. prieš tūkstančius minučių. tic toc. tic tic. tic. tic. tic toc... parašyčiau laišką. bet man daugiau jau nebėra kur, nebėra ko ...

Komentarų nėra: