ketvirtadienis

Kartais nesuspėju užmigt, o jau švinta. Tik dabar, po vidurnakčio, tylūs naktiniai drugiai plakasi už lango. Kaip muzika. Kaip mano pirštai, pavargę nuo stygų. Kaip mano akys, matančios pernelyg abstrakčiai. Kaip virkdantis čelės skambesys, kylantis tarsi rūkas nuo ežero. plakasi plakasi plaka

Komentarų nėra: