pirmadienis

Aš nežinau, kaip iš tikrųjų reikėtų aprašyt tą laiką, praleidžiamą stovint balkone ir leidžiant vėjui blaškyt kažkur nukreiptą žvilgsnį. Arba smulkius, dar nenudžiūvusius lietaus lašus ant nuogos odos. Arba dangų. Arba tai, kad labai ilgai netemsta... Todėl neaprašau.
Pirmas dar neskaityto Murakami apsakymo sakinys: A dwarf came into my dream and asked me to dance. Va taip va.

1 komentaras:

Aušra. rašė...

Reik pačiam tai pajusti. Nematomą saulę, vėją ant pečių ir balkoną.