sekmadienis

vis parašau sakinį ir ištrinu, parašau ir ištrinu. atrodo - kaskart vis ne taip, ne taip. gal dėl to, jog mane žavi tas debesų aukščio kontrastas: vieni už dvylikos kilometrų (juk ten ir yra dangus, taip?), o kiti lengvai liečia pienių pūkus. gal ir dėl to, jog gyvas Rootless tree dainos įrašas yra toks nuostabus ir gerdama balintą kavą supratau, kad kada nors Damien Rice aš taip pat pamatysiu. o gal dar ir dėl gegutės, ramiai skaičiuojančios mano metus tiesiai į ausį (atrodo, kad gyvensiu tiek pat, kiek ir Bložė - 126 m., jei neklystu, - labai jau ilgai skaičiuoja...). ir gal dar dėl ką tik į langą atsitrenkusio paukščio. bet labiausiai dėl rytojaus laukimo. todėl parašau ir ištrinu. jau rytoj. kiek laiko laukiau šitos dienos? nuo gruodžio 10. ir tai ateina. pradėsim burti. bet iki būrimo dar kartosiu tylančius and if you hate me, then hate me so good that you just let me out, let me out, let me out - it's hell when you're around žodžius. ir darkart ištrinsiu, ką parašiusi.

4 komentarai:

Aušra. rašė...

Pas Tave dabar ypatingai jauku. :)

Mėnulių alėja rašė...

Prieš kokį mėnesį gal kone savaitę Damien Rice - "Rootless tree" skambėjo mano galvoje. Paskui išblėso. Gaila...

Nešališka stebėtoja rašė...

Ačiū Tau už šitą dainą. Keistai paveikė jau nuo pirmų akordų ;)

Greta. rašė...

Aušra - smagu, kad ne man vienai. :)

Mėnuliu alėjos gyventoja - o gal ji sugrįš?.. Juk tokia nuostabi. :)

Stebėtoja - Prašom. Ji viena mano mėgstamiausių. :)