ketvirtadienis

Visi šeši, sėdėdami prie vieno stalo, jie buvo tarsi nužengę iš skirtingų pasaulių - kiekvienas iš savo asmeninio, nuosavo, unikalaus. Taip kartais ir užsimiršti; atrodo, lyg stebėtum juos iš tolo, susėdusius ne salėje, o kokiame kavinės kamputyje, geriančius kavą ar vyną, kai iš tiesų ten - tik vanduo, kalbančius apie gyvenimą ir ne tik. Visi iš skirtingų pasaulių. Bet visi šneka ta pačia kalba. Poezija. Jei taip šabloniškiau, informacija apie tai, kur buvau, čia. Tokie renginiai įjungia šviesą sielos languose. Na, gal ne taip stipriai, bet visgi įjungia. Pliusas į pavasario pusę.

Komentarų nėra: