ketvirtadienis

Jis atiduoda tau

rankas.

Rašau rašau, o žodžiai vis ne tie. Vis ne taip. Vis kažkaip. Keistas dalykas - žodžiai. Norėtųsi kaip tame eilėraštyje - paneigt didįjį žodyną ir ypač kai kuriuos žodžius. Tam, kad liktų tik žvilgsnis pro langą, nesibaigianti muzika ir trupinėlis nekokios akustikos. Groja ir groja Ne tau. Šįkart jau nebe viduje. O mintyse ant aukšto namo stogo sėdi dar viena Tarpinė stotis ir vis kartoja pirmąją savo eilutę: Jie sako, kad nieko neprisimenu. Tada nutyla ir toliau kalbu aš, mokėdama viską iki paskutinio taško.
 ---
Pliusas pavasariui už vakar.

2 komentarai:

Aušra. rašė...

O man kažkaip ir nebereik pliusių dėlioti. Tvirtai tikiu, kad pavasaris. :)
Pagaliau.

Greta. rašė...

Aš ir nededu pliusų tam, kad suprasčiau, jog jau pavasaris. Aš dedu pliusus ties dalykais, kurie verčia šį pavasarį padaro šviesesnį. :)