šeštadienis

CV

Paskutiniu metu kažkaip prieš užmiegant prisirenka būrelis minčių (kaskart vis tų pačių). Tada mes susėdam ratu ir skęstam (kaskart toj pačioj) beorėj erdvėj. Mintys vis klausia manęs - kas tu? Ir išties, kas aš? Matyt, tik žmogus su pilnomis kišenėmis svajonių ir vėjo. Viena iš tų, kurios brangiausi daiktai sutelpa į gitaros dėklą. Man patinka naktis, nes jos tamsoje aš šviesos matau daugiau nei žiūrėdama tiesiai į saulę. Man patinka debesys, muzika, spalvos, garuojanti arbata, nuo vakar kambaryje dar užsilikęs smilkalų kvapas, paryčiai, knygos, netgi tas žudantis rytinis pirštų skausmas, kurį man dovanoja grojimas. Aš mėgstu netikėti laiku, mėgstu pamiršti svarbius dalykus, pastebėti smulkmenas, dainuoti sklindant muzikai, piešti naktimis, mokytis groti kokią nors dainą, atsidaryti langą ir įkvėpti tris oro gurkšnius, žiūrėti į lubas, mintinai kalbėti eilėraščius svečiuojantis nemigai, užmiršti visus visus fizinius poreikius, kai skaitau. Aš visada einu per balas ir apsidžiaugiu gavusi laišką. Man jau tapo gyvybiškai svarbu būti minioje, tačiau bent šiek tiek jai nepriklausyti. Aš už lango matau Paryžių. Man skaudėjo širdį skaitant apie tai, kaip išėjo Kurt'as. Dabar be paliovos groja Mamontovo Mono arba stereo ir aš vos laikausi, nes bet kurią minutę galiu pašokt nuo kėdės ir pradėt dainuot drauge su Andrium. Aš matyt niekada nestovėsiu prieš begalę žmonių ir neprikaustysiu jų dėmesio nei savo grojimu, tuo labiau - dainavimu. Mano piešiniai gal niekada nekabės didelėse galerijose, o netvarkinga rašysena užrašytų eilėraščių paklausyti nesusirinks pilnos salės. Tačiau kišenėse aš turiu tūkstančius svajonių ir vėją. Ir, tiesa, dar bilietą į džiaugsmą - liko trisdešimt devynios dienos! Tada dažniausiai mintys pakyla ir sako - Tai mes jau kaip ir eisim. O veidą lyg netyčia paliečia miego šilumą sauganti katės letenėlė.

2 komentarai:

Aušra. rašė...

Kiek daug tavęs viskame.
Ir kaip gera tave skaityti.

Greta. rašė...

Malonu. :)