sekmadienis

tai lyg ilgiausia naktis tavo gyvenime, po kurios dar neaišku, ar pabusi. po kurios dar neaišku, ar pamatysi, kaip keliasi paryžietiški debesys iš šiluma kvepiančio guolio. tai lyg sapnas, kurį sapnuosi dar tūkstantį naktų, kuriame maišysiesi tarsi smėlis tarp pirštų. tarp pirštų, kuriuos amžiams supjaustė stygos, kuriuose amžiams įstrigo diezas. tiktai fa tiktai fa fa fa fa fa ir vėl fa dar kartą fa šįkart jau tik tam, kad iš(s)kristum iš paskos tiems paryžietiškiems debesims, iš jų šiluma kvepiančio guolio.

Komentarų nėra: