trečiadienis

nebūtų taip

Perskaičius visus septynis šimtus septyniasdešimt septynis laiškus ir maždaug devyniasdešimt aštuonis procentus jų ištrynus (kadangi tai buvo veik vien naujienlaiškiai iš blogspot) pašto dėžutė atrodo kažkaip tuščiai. Nykiai. Kažko tai trūksta.
Čia man už tai, kad vakar numiriau.
Dykumos. Sėdžiu, žiūriu (kur?) ir galvoju: palauk, palauk dar panašiai penkiasdešimt penkias dienas... Palauk. O tada jau...
Vis dar mąstau eiliuotai. Tas Marčėnas!..

Komentarų nėra: