pirmadienis

Kaip gera. Tirpstantis sniegas tarp poezijos lentynų ant bibliotekos grindų piešia mano takus. Pėdas. Išvaikščiotas mylias. Matyti, kur pastovėta. Kur pasilenkta, pritūpta. Kas liesta, kas paimta, kas perversta. Ko trūksta. Ko? Ironiška, bet garsaus širdies plakimo. Ir balsų, kuriuos išgirdus ta širdis plakti nori. Kairėj ant stalo - trys poezijos knygos. Malonumas.

Komentarų nėra: