ketvirtadienis

jau nebeskiriu, kada galva po vandeniu, kada - virš vandens. tik kažkur ant medžio šakos sėdi tas pats mažas slėnio gyventojas ir kelinta diena beria iš maišo saujas sniego į plaukus. kad man būtų šiek tiek jaukiau. kad man nereikėtų būti iki galo.

Komentarų nėra: