ketvirtadienis

Every me-he-he-heh....

Dešimt naujų Apocalypticos kūrinių. Tiesą sakant, pavargau nuo ramybės. Siela alkana. Velniškai reikia jaudulio, laukimo, gyvos muzikos. Reikia koncerto, atimančio kvapą. Šėlimo minioj. Nuo plojimo nutirpusių rankų. Prarėkto balso dainuojant. Reikia renginio, kurio lauktum žvilgčiodamas į laikrodį dažniau nei visada. Iki kurio galėtum skaičiuot valandas, dienas, sekundes... Ir nesvarbu, kas tai būtų - taškymasis grojant rokui ar tiesiog jaukus sėdėjimas dainuojamosios poezijos apsupty... Duokit mano sielai maisto!.. (Ir gimk tu Utenoj...) 
Misija PUSATESTAČIAI įveikta. Bet dar nerodysiu. Kas žino, kas lankosi šitoj erdvėj (evil).
Nebepamenu, kada skaičiau. Bet kankinimaisi/nežinomybė sutrumpėjo. Iki šeštadienio. Laukiu!

Komentarų nėra: