antradienis

91

Ant stalo krašto - vėl krūvelė poezijos. O bibliotekoje naujovė. Kažkur tarp knygų radau įkištą Laužiu antspaudą. Niekad iki šiol jos ten nebuvo. Kažkaip nesusilaikiau nepavarčiusi ir supratau, kaip velniškai ši knyga skiriasi nuo tos, kurią dabar matau savo lentynoje. Manosios net puslapiai gražiau šnara. Apžvelgiau dar svarbiausius kūrinius (mintys iškart ištarė žodžius Patogi gelmė) ir padėjau. Eidama namo pagalvojau, kad mano Laužiu antspaudą knygos puslapiai, matyt, vieną dieną ims ir sutrupės kaip drugelio sparnai nuo tokio intensyvaus jų lietimo ir vartymo. O šįkart prie arbatos - Marčėnas. Apsikrėčiau, ačiū.

4 komentarai:

GreenCarrot rašė...

Aš irgi manau, kad savi daiktai turi visai kitokias spalvas, jausmus ir auras. Gražus šnarėjimas bus, kai ta knyga turės daugiau patirties. Ypač jai ji nauja. :)

Greta. rašė...

Tos knygos į nieką nekeisčiau. Tetrūksta vienos smulkmenos ir ją galėsiu vadint dvigubai neįkainojama. :)

GreenCarrot rašė...

O ta smulkmena... Paslaptis ?

Greta. rašė...

Nelabai. :)