trečiadienis

Juodraštis.

Parašiau penkis laiškus, todėl užmiršau, ką buvau sugalvojusi brūkštelėt čia. Galbūt tai, kad grojimas vieną dieną pribaigs mano pirštus ir tai taps daug kainuojančiu malonumu. Bet ne. Šiandien nuo stalo pasitraukia Kiedžio Randų istorija. Gera knyga, prastokas vertimas. Tačiau nesvarbu. Juk būtent šio žmogaus daina Snow (hey oh) anksčiau padėdavo kilt nuo žemės. Ir šiandien pradėsiu Kurto biografiją. Bus daug Nirvanos ir tiesiog nirvanos. Ir arbatos. Ir vakarojimų. Iiiiir muzikos. Taip.
---
Pilnatis byra į akis, o tada tik banaliai numojame ranka ir slėpdami ašaras kaip visuomet tariame: Ne ne, viskas gerai. Tik, matyt, kažkas bus į akį įkritęs.
---
Kas nors išvis atsimena, kada paskutinį kartą lijo?

Komentarų nėra: