penktadienis

I don't want to wake.

Visai neseniai komentaruose buvo užsiminta apie mano sieną. Tai ir nusprendžiau parodyt.

  Anksčiau ant jos kabėjo daug daugiau visko, bet kai viduj ėmė rastis visokie pokyčiai, nusprendžiau palikt tik tai, kas man svarbiausia. Taigi, paaiškinimai:
  1. Pagal Kaip diena ir naktis (be pavadinimo). Vienas svarbiausių, reikšmingiausių ir gal geriausių mano darbų. Reiškia tiek pat daug kaip ir daina, pagal kurią piešta. Šį piešinį galima vartyt kaip tik nori. Gali apverst jį aukštyn kojom, pasukt bet kokiu kampu ir jis vis tiek kabės teisingai. Nes.. tiesiog kitaip būti negali.
  2. Darbas, kurį įkvėpė mano gitara. Naudoti žodžiai iš A. M. dainos Saldi.Juoda.Naktis (be pavadinimo). Birželio pabaigos piešinys, gimęs po velniškos nakties su žaibų tvyksniais viduje ir danguje. Kuo jis toks svarbus? Nes sugebėjau numot į viską ranka, atsistot ir eit pirmyn, siekt to, ko norėjau, nekreipiant dėmesio į kitų nuomones.
  3. Emppu V., grupės Nightwish gitaristas. Žmogus, kurio gebėjimai ir asmenybė vienu momentu turėjo daug daug įtakos man pačiai. Muzikantas, kurio grojimo technikos, besiplaikstantys plaukai ir sugebėjimas per dainos Whoever brings the night intro stebėt Marco gitaros grifą visuomet kelia šypseną.
  4. Nėrimas į nemigą: rėkti be balso. /Pagal Sielą, įstrigusią veidrodyje./ Skęstančios mergaitės kažkelintas dublis. Pasirodymas kitu planu. Reiškiantis daug ne tik dėl to, jog buvo momentų, kuomet ant piešinio esantys žodžiai tebuvo viskas, į ką galėjau kabintis žinodama, kad išsilaikysiu. Žiūrėdama į tą piešinį matau daug daugiau nei bet kas kitas. Galim lažintis, jei netikit.
5. Eicca Toppinen, Apocalyptica. Na, apie šitą žmogų jau tiek kalbėta... Be jo, matyt, nebūtų grupės, o tai, ką tie žmonės groja, yra totalu. Šis asmuo vieną dieną pakeitė mano gyvenimą. Į šviesesnį, geltonesnį, ramesnį. Rugpjūtis, dvidešimta diena - tai viską pasako.
  6. Kurt Cobain, Nirvana. Žmogus, kokio pasaulis daugiau neturės. Fenomenas. Nepakartojamas. Skaityt jo biografiją yra nuostabu.
  7. Aurimo N. kūrinys Saldus narkotikas. Viena iš kitokio gyvenimo pradžių. Taškas, iš kurio tiesiasi daug spalvų, linijų, nesibaigiančios muzikos.
  8. Be pavadinimo. Darbas, gimęs iš liūdesio, saugantis didelę paslaptį, turėjęs būt ne man, tačiau tapęs mano (manimi?), įrodantis, jog kritimas aukštyn galimas. Asocijuojasi su laisve. Nežinau kodėl.

 O čia gabalėlis kitos sienos: Darbas, netyčia gavęs pavadinimą Drugys /Pagal Kreida ant asfalto/. Piešinys, kainavęs apie dešimt-vienuolika nenutrūkstamo darbo valandų. O gal ir daugiau, nebepamenu. Būtent jis kas naktį yra svilinamas mano žvilgsnio tamsoje, nes jame randu ramybę, saugumą, save pačią. Gal tai mano mūza? Gali būt. Tačiau kažkodėl esu dėkinga šitam piešiniui. Gal už tai, jog neįleido tuštumos į mano nemiga besisunkiančias naktis ir į atmintį sutalpino tą eilėraštį, kuris vis dažniau tampa malda prieš miegą. Niekada jo nepamiršiu.

3 komentarai:

GreenCarrot rašė...

kaip nuostabiai atsižvelgta į komentarus.

Juste_08 rašė...

AČIŪ AČIŪ AČIŪ :)))))
Nuostabi siena. :)

Greta. rašė...

Ačiū jums. :)