penktadienis

Deja vu.

Prisimenu dabar. Kaip dainuodavau tą dainą, kaip jos žodžiai reikšdavo daugiau nei tik tvarkingai surimuotus posmus. Prisimenu, prisimenu. Nepamiršau. Nepamiršau nei tos ramybės, nei lietaus, nei bandymų nemirksėt. Viską atsimenu. Žiūriu į jau seniai užgesusius, saulės šviesą išjungusius langus ir jaučiu, kad viskas ir dabar taip pat, kaip buvo. Ir ta ramybė, ir lietus, ir bandymai nemirksėt... Nepamiršau. Atsimenu. Nepamiršiu. Pirmas tavo laiškas tada juk taip ir prasidėjo: Esam tik dulkės dulkėtos... Tik tada netikėjau. Nežinojau. Negalvojau. Dabar žinau. Dabar esu milimetru didesnė.

1 komentaras:

Aurimas Nov. rašė...

Nepamirštam abu. Niekada. Ir būnam šalia. Mano Angele.