sekmadienis

You gotta go there to come back.

Naktis buvo tokia, prie kurios drąsiai galima lipdyt žodį Nemiga. Pusę jos praleidau klausydama brangias dainas. Galvojau apie viską. Daug apie piešimą. Susidėliojau mintyse darbus. Bet labiausiai tą, po kurio galėsiu pasakyt, jog galiu grįžt į gyvenimą. Kada tai bus.? Kas žino. Vėliau atėjo katė. Jos murkimas man skambėjo lyg kokia poezija. Taip ir varčiausi. Iš vienos pusės miegojo šuo, buvo šalta pečiams, į ausį kvėpavo katė, kartas nuo karto pakrutindama letenas. Vėliau prisiminiau įprotį užmigt skambant Coldplay. Suveikė. Pramiegojau septynias dainas.
 ---
Kažkada reiškė daug: 08-I'm Alright (You Gotta Go There).mp3

6 komentarai:

SALTis rašė...

Naktis turi savo žavesio,
bet jei jau ji užburia ir į save pernelyg įtraukia,
tai pamiegu kokias keturias valandas ir keliuosi ryte. :)
O jei dar galima ryte susitikti su draugu/draugais - tai visai smagu,
- tą parą nakties "burtai" yra silpnesni, vakare esi labiau pavargęs ir lengviau priglaudžiamas miego.
O rytais net nevartoju jokių tonizuojančių(arbatos, kavos ar kitų panašių) gėrimų.

Greta. rašė...

Na, šįkart net tų keturių valandų neišmiegojau. Tačiau buvo verta. :)

Aurimas Nov. rašė...

Žiū, Šaltukas atvirauja.

Greta. rašė...

Na ir.?

Aurimas Nov. rašė...

Prieštarauji sau.

Greta. rašė...

Žinau. Bet niekur neparašyta,kad atviraut uždrausta. Kitaip čia liktų tik smėlio audros.