pirmadienis

Sparks.

Vakarais, kai abejose lango pusėse tvyro prieblanda, tolumoje esantį kažkokį bokštelį paverčiu Eifelio bokštu, gatves užlieju ryškesnėmis spalvomis, medžius nuspalvinu raudonai, įjungiu tylų Coldplay skambesį vietoj miesto triukšmo, į dangų tiesiai ant debesų tupdau pilnatį ir penkias žvaigždes. Šalia garuoja šokoladinės kavos puodelis. Sienos nukabinėtos tavo kažkada ištartais žodžiais. Grindys apklotos knygomis. Ant gitaros - raudono vyno taurė. Akordai ant pirštų. Tai - mano Paryžius. Vienišas. Bet mano.

Greta nematoma, matai?

Komentarų nėra: