sekmadienis

maro menėse auštant

Pradžia - penktadienio vakaras. Pabaiga - šeštadienio popietė. Neskaičiavau, nei kiek dainų perklausiau piešdama, nei kiek tiksliai valandų piešiau, nei kiek kavos išgėriau. Bet jos buvo mažai. Kavos atsargos tuo metu buvo ties išsekimo riba. Buvo pradėta su tokia mintimi, kad šis piešinys bus ne man. Tačiau vos įpusėjus supratau, kad negaliu. Kad negaliu jo niekam duot, mat jame gyvenu aš pati. Visom formom, prasmėm ir mintim. Todėl dabar jis jau kabo ant mano sienos. Pavadinimo neturi. Ant kitos jo pusės, tiesiai po data, užrašiau Kartais krentama aukštyn. Dedikacija - svajonėms. Ir iš tiesų. Šis piešinys savyje slepia didelę paslaptį. Labai. Mama sakė, kad žmonės norėtų žiūrėt į mano darbus. Tai reiškia. Daug.

6 komentarai:

Aurimas Nov. rašė...

Gražu.

GreenCarrot rašė...

Kad , aš taip mokėčiau.
Tavo svetainę įsimylėjau iškart. Dėl piešinių, nuotraukų, įrašų. mm.

SALTis rašė...

- "Kritimas aukštyn".
Kažkur jau tai girdėta. ;)
Visuma gana įdomi. :)

Greta. rašė...

Nesvarbu, kas girdėta, kas ne. Žiūrėkit giliau - pajusit vėją plaukuose.

GreenCarot - kaip gera, kad kažkam čia gera.

SALTis rašė...

Greta, tikiuosi mano žodžiai nenuskambėjo kaip kritika. :D
Šiaip man patinka, kai kas kokią įdomią mintį pritaiko savo kūrybai.
Labai vertinu ir pradedu galvoti, kad tas žmogus nėra vienišas ir niekada tokiu netaps, kad mes kažkokiame lygmenyje galime patirti vienovę. :)
Šis jausmas yra nuostabus. :)

Greta. rašė...

Kritika taip pat yra reikalinga.