ketvirtadienis

There's no running that can hide you.

Su kiekviena sekunde jaučiu, kaip valosi vidus, bet sunksta išorė. Begalinis klausymas dainos, kuri tobulai ištuština iš gelmių visą blogį su savo sunkiu, magišku garsu. Tam, kad galėtum kvėpuot. Kad galėtum atsimerkt ir kilt iš šitos tamsos. Kad prasklaidytum debesis. Kad gyventum.
When your own world comes undone.
Visa tai kaip injekcija tiesiai į ištuštėjusias venas.
Rytoj namo grįšiu kaip visada. Su visu garsu atsukta Kaip diena ir naktis.
Sąmokslo teorija.? Nu davai tada.

Komentarų nėra: