pirmadienis

Ieškoti delne delčios.

Šiaip nebaisu. Tik nubudus naktį iš proto varo tyla ir laikrodžiai. Tada užsitempi iki akių antklodę ir nedrįsti paliest pėdomis grindis. Tyliai, ant pirštų galų bėgt per šaltį, paimt gitarą ir griūt atgal į patalus, kur nuo sapnų maloniai svaigsta katė ir kartais šuo. Bet šiaip nebaisu. Tik neišeina uždegt žvakes ir šokt kambario vidury. Garsiai, su plačiais rankų mostais ir užmerktom akim skaityt Rimvio eiles prieš save įsivaizduojant tūkstančius žibančių akučių. Nedrąsu tik grot Pavasarį rudens vidury, kad ir tamsoj, kad ir niekam negirdint... Nebaisu šiaip. Krentantis telefonas paspaudžia Enter. Prašysiu Domo pagalbos.

Komentarų nėra: