šeštadienis

Canttakemymindandeyesandmindandmindandmyeyesoffyou. :)

Viskas šiandien totalu. Nuo pat pižamos metimo į stalčių iki skaudančių kojų ir miego poreikio. Nes šiandien ryte labai norėjosi dainuot. Nes šiandien iš už kampo išniro mano Angelas. Ir tada prasidėjo ruduo. Tas toks tikras su bridimu per gilias balas, su daug lietaus, šypsenų ir ir ir ir ir grojimo. Pagaliau. :) Nuovargis jaučiasi. Bet nepaisant to, galėčiau apsivilkt savo paltuką, užsivyniot tavimi kvepiantį šaliką, susivarstyt oranžinius batus ir bėgt iki tavęs. Va dabar. Tam, kad galėtumėm lipt ant visų pasitaikančių tiltų (reiks parašyt dainą apie juos), kad galėtumėm gert arbatą (puikus ritualas :D) ant grindų, kad galėčiau nieko nebijot, tiesiog šypsotis, būt rami, kartot, kad tave myliu, o po to taip saugiai saugiai užmigt šalia. Galėčiau. Nes ant dešinės rankos delno matau nuostabius, pamažu nykstančius žodžius. Jau laukiu to penktadienio. Tada pas tave bėgsiu tikrąja to žodžio prasme. :))

5 komentarai:

Aurimas Nov. rašė...

Aš tai rankų neplausiu. :D
Vat. Pirmoji rudens diena buvo nuostabi. Ett. Vis dar yra. Ji baigtis nenori. :)

Cloud. rašė...

Ji nesibaigs. Laikas neegzistuoja. ;)

Aurimas Nov. rašė...

Egzistuojam mes. :)

Cloud. rašė...

Neee. Mes neegzistuojam. Mes gyvenam. :)

Aurimas Nov. rašė...

Myliu tave. :)