pirmadienis

Ką apie tylą žinome mes.?

Ir anaiptol laikas neteka tartum upė, nes tokioj pasibaisėtinoj srovėj neišgyventų jokios žuvys. O gal laikas stovi vietoj ir ėda erdvę lyg paveikslą su aibe gyvų bei negyvų pavidalų, kramsnoja ją it kino juostą su mūsų visų, net akmenų ir planktono, likimų filmais. Nakties tyloj, kai kankina nemiga, puikiai girdžiu, kaip grikši laiko dantys ir kaip tai, kas sukramtyta, gurguliuodamas virškina jo skrandis. Laikas šika nematomais blynais ir spiromis, o mes tai vadinam istorija ir prisiminimais. /Jurga Ivanauskaitė - Miegančių drugelių tvirtovė./ O rytoj ir vėl stačia galva į Haruki. Kaip man tai patinka.!

4 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Tavo tempais tai tebus pasivaikščiojimas. Tas Haruki kūrinys. (wasntme)

Cloud. rašė...

Dviems vakarams gal užteks. :D

Aurimas Nov rašė...

Na, man prireikė dviejų savaičių. :D

Cloud. rašė...

Oooo taip. :D