pirmadienis

You're getting closer.

Vakar prieš užmigdama dar mąsčiau apie tai, kaip šeštadienį ryte keliavom savo suolo link. Kaip nuostabiai atrodė tavo profilis to apsimiegojusio dangaus fone, kaip saulė nedrąsiai bandė trim savo spinduliais jį paliest, bet taip, kad nei vienas iš mūsų to nepastebėtų. Mąsčiau, ką tuo metu pats galvojai, ką sakė tavo akys, ką jos galbūt norėjo paslėpt. Nenorėjau nuo tavęs nusukt žvilgsnio. Nė sekundei. Nė milimetrui amžinybės. Bet reikėjo. Nes nežinau kas - ar saulė, ar tas nuostabus vaizdas akyse - negailestingai plėšė ašaras iš akių. O mūsų tamsos nuostabios. Kiekvienu žodžiu, kiekviena šypsena bei atodūsiu. Mums atskaitos taškai neegzistuoja. Bepročiams neegzistuoja niekas, išskyrus juos pačius.

1 komentaras:

Aurimas Nov rašė...

Nė nežinau, ką tuo metu norėjo slėpti akys. Bet žinau, kad nieko rimto. Nothing else matters. :)