pirmadienis

Nes visas džiaugsmas mumyse.

O vakar buvo taip gerai. Nes vakar buvo tai, ko laukiau nuo pat gegužės galo. Ir nesvarbu, kiek teko pereit, kad tas stebuklas būtų pasiekiamas ranka. Vieną ketvirtadienį laikydama bilietus savo rankose negalvojau, kad nuplėšus nuo jų kontrolės galiukus prasidės tokia nuostabi nirvana, kokios dar niekad neteko pajust. Viskas prasidėjo nuo to, kad mūsų suolas tapo dar gražesnis nei buvo. Tada dar prisidėjo tai, jog mūsų takas buvo apžiūrėtas vos tik buvo padarytas, regis, administracinis nusižengimas. :D Ir tada buvo daug rožinės. Bet taip daug. Tačiau mūsų bilietai vis tiek buvo gražesni. Ir tada sekė kiek masinis apsipirkimas, po kurio praėjus pusvalandžiui smuikininkė nepaleido mūsų iš akių. O po viso šito buvo tai tai TAI, kas gali kelt tik šypseną, laimės ašaras ir nesibaigiantį pozityvumą. Smuikininkė žvilgsnių estafetę perdavė A. Lukošiui, kuriam Marso kanjonai buvo gal vienintelė daina, kuomet niekas neprašė jo puikaus šokio. Stebuklas buvo ne vien tai, jog pati pirma nuskambėjusi daina turėjo pavadinimą Mėlyni plaukai. Stebuklas buvo toj besitaškančioj minioj stovėt susiglaudus ir nepraleist nei vienos akimirkos be šypsenos veide. Stebuklas buvo tiek laiko praleist žiūrint viena kryptimi. Stebuklas buvo tramdyt ašaras grojant dainoms Dabar ir čia, Saulės miestas. Tavo svajonė, Saldi.Juoda.Naktis, Kai tu atversi man duris, Ar tai būtum tu.. Stebuklas buvo, kai pasigirdus Liūdesio Angelui iš kairės pusės iš tikrųjų glaudėsi Angelas. Stebuklas buvo, kai Mamontovas pasakė, jog dabar reikia nusiteikt rimtai, o aš ėmiau ir atspėjau, jog dabar turi nuskambėt lietuvos himnas Geltona žalia raudona. Stebuklas buvo, kai po Saulės miesto buvo pagrotos dar kelios nuostabios dainos, o per paskutinę Laužo šviesą dėl ugnies šiltumo visiems atsitraukus mes taip ir likom stovėt toje pačioje vietoje. Ne stebuklas, bet vis tiek smagu buvo, kai po koncerto viena panelė paklausė, ar mums nebuvo baisu, kad mus gali užmušt ta minia. :D Bet mums nebuvo. Mums niekas nebaisu, kai esam šalia. O ta minia pribaigt mūsų vis tiek negalėjo. Mes Bepročiai. Mes nemirštam. :) Ir buvo jėga jėga jėga jėga jėga, kai mes, maži maži vaikai, pagaliau naglai (net Mamontovas sutikdamas pasakė: O dabar jau tikrai naglai. :D) atsidūrėm per kelis centimetrus nuo to nuostabaus žmogus, kiek laimės buvo matyt jį tokį velniškai paprastą, raitantį parašus mums ant cė dė. Ir nebuvo šalta. Gal todėl, kad turim savo medį ir kad po koncerto ėjom vogt A. M. plakatų. :D O jau sakiau, kad prieš koncertą vat va tas žmogus kiek sutrikęs mums pamojavo.? (wasntme) :D Ir vat. Mes skelbiam teisingus žodžius: POPSAS UŽKNISO JUODAI. :) Ir tikrai. Nors laiko gimt turiu dar dvidešimt keturias valandas ir šešiolika minučių, čia buvo geriausias gimtadienis per septyniolika metų. :)

10 komentarų:

Aurimas Nov rašė...

Mačiau du gerus gražius žmones. (wasntme)

žilvija rašė...

Su gimtadieniu!!
Su gimtadieniu!!
Linkime Tau,Linkime Tau :O
Namu be dumu (happy)

Cloud. rašė...

Aurimai, vienas iš jų buvai tu.(wasntme)

O mano namai — dūmų stulpai.. (mm) A. M.

Aurimas Nov rašė...

Na, į save aš nežiūrėjau. Bet visai šalia manęs toks gražus žmogus buvo. :)

Cloud. rašė...

Toks tau iš dešinės, ane.? (wasntme)

Aurimas Nov rašė...

Vat vat būtent. :)

Cloud. rašė...

Tai čia matyt Lukošius, jo.? :D :D

Aurimas Nov rašė...

Lukošiaus apkabinęs nelaikiau ir į jo gražią galvą Kazio video nežiūrėjau. :D

Cloud. rašė...

Na, kaip mergina jis nėra labai patrauklus. :D :D

Aurimas Nov rašė...

Jo jo, bent jau pats prisipažino. :D