penktadienis

The voice that made me cry.

Šiąnakt sapnuosis Brian'o balsas. Žinau. Jaučiu tai. Jau primiršau, ką reiškia pradainuot pusantros valandos stebint grojančius žmones ekrane. Tuos, kurie daro, ką jaučia. Tuos, kuriuos reikia pamatyt ne monitoriuje, o gyvai savo akimis. Bet kol kas tik tenka pasakyt sau hold your breath and count to ten, tada užsimerkt, atsimerkt.. O mintyse vis dar skamba f*ck the government, f*ck the killing, f*ck the lies.. It's okey, dry your eyes... Prieš akis tas žmogus, tas, kuris Fenderius keičia Gibsonais ir nepaliaujamai braukia per stygas, užsimerkęs sako I won't stop until I'm done. Lyg koks aidas iš toli atplaukia būgnų ritmas nepakartojamam For what its worth kūriniui. Galų gale švedas Stefan, Queen of Sweden :D, sako Thank you, Brian'as taria Peace ir trys didvyriai įsirėmina akyse. Velnias. Aš tikrai nemiegočiau visą savaitę, kad tik gaučiau pamatyt visa tai iš arti. Still.. we never die..

4 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Queen of Sweden žydrai pasako Thank you, o smegenyse vis dar ošia Soulmates stebuklas. Vat vat. Galima būtų nemiegot kad ir dvi savaites. Vien dėl tų devyniasdešimties minučių. :)

Cloud. rašė...

Tu įsivaizduoji, kaip mes po dviejų savaičių be miego taškytumėmės tam koncerte.? :D

Aurimas Nov rašė...

Užtenka prisimint, kas iš mūsų lieka po bemiegės nakties. :D

Cloud. rašė...

Aha. Tuos prisiminimus belieka padaugint iš keturiolikos.. :D :D