ketvirtadienis

Fall into you.

Keturi. Keturi puikūs vakarai, keturios dienos. Keturi ir šimtas vienuolika. Trys vienetai ir ketvertas. Rodos, labiausiai nesuderinami dalykai pasaulyje. Bet susiderino. Susiderino taip, kad norisi kartot tuos šimtą vienuolika lapų. Tik gal kiek per trumpesnį tarpą. Ne per keturias. Ne per keturis. Bet laiko nėra. Jo nebus ir liepos gale. Bet kokiu atveju. Kvailos naivios laikrodžio rodyklės. O jei nenukrypstant nuo ketverto, tai aš apie tuos šimtą vienuoliką lapų, kurie, likus tik trims, išplėšė ašaras iš akių. Gal todėl, kad baigėsi. Gal todėl, kad taip greitai suvartojau tai, kas vietomis atimdavo kvėpavimo malonumą, kas piešdavo šypseną, kas padėjo nepaskęst. Šimtas vienuolika. O žodžių ten kiek.? Tūkstančiai. Milijonai. Koks skirtumas. Svarbu, kas tuose žodžiuose yra. O mano akyse ten yra daug. Keista. Šįvakar iš tos juodos slaptavietės nebereiks traukt šimto vienuolikos lapų. Nes skambant Michael Pitt tembrui dainoje Hey Joe buvo perskaitytas paskutinis sakinys. Šįkart ji kabojo kažkur aukštai. Kai jį perskaičiau, ėmiau mąstyt apie knygas, vartytas prieš Šią. Nick Cave, Murakami, Palahniuk.. Ironiška, tačiau visa tai, kas buvo prieš tą pirmą vakarą iš keturių, atrodė tik bėgimas eilutėmis. Bėgimas raidėmis, nežiūrint į tarpus, išdėliotus tarp jų. Ironiška. Galbūt. Bet ironiška ir tai, kad Ta Knyga jums bus tas pats, kas man buvo Asilė, pamačiusi Angelą. Tiesiog mėgavimasis tekstu, neieškant aukštų materijų. Sėkmingas šyptelėjimas, sukeltas autoriaus sarkazmo. O Ten, trijuose vienetuose, aš radau daugiau. Radau tai, kad gyvenimas yra nuostabus. Radau tai, jog jis bus nuostabus net tada, kuomet į odą smigs net ilgiausios pavojaus adatos. Radau tai, jog faktas, kad kažkas yra arti, dažnai yra aukščiau visko. Radau tai, kas vyko iš tikrųjų. Tai, ko mes nelaikome praeitimi. Tai, kas gyvena mūsų sielose, kol kvėpuojam. Radau kažką, kas teikė šilumą. Radau muziką. Radau tiesas, neparemtas faktais, nepagrįstas formulėmis ir Einšteino teorijomis. Kam jos.? Laimė milijonais nematuojama. Taip pat, kaip nematuojamas ir jausmas, kai žinai, jog Knyga Mylėti Angelus bus pirmoji, kurią atsiversiu ne vieną kartą.
Matau vieną.. du.. keturis.. Septynis gėlės žiedlapius ant palangės. Jie sako, kad dabar vėl laukia nėrimas į Haruki. Tiesiog bėgimas eilutėmis.
---

Komentarų nėra: