sekmadienis

Running through my veins.

Dabar norisi atsidaryt plačiai langą, leist vėjui nešt į kambarį baltus pūkus ir kartu su Robbie Williams garsiai garsiai dainuot I just wanna feel real love, feel the home that i live in.. Bet tada supranti, kad velniškai klystum. Nes norėti nereikia. Viskas nėra iliuzija. Nėra vienatvės. Nėra nieko, kas užtvertų kelią pildytis norams. Todėl ir reikėtų žodį Noriu pakeisti į Jaučiu. Ir nė velnio nereikia sėdėt ir kalbėt su dievu. Reikia tik nepamiršt kvėpuot, pajust vėją, draikantį plaukus, jaust nuo muzikos pulsuojančius pirštų galiukus. Matyt tą vaizdinį, kylantį iš Closer akordų. Šypsotis. Ir žinot, kad pavasaris gali krautis lagaminus ir nešdintis kuo toliausiai, užleisdamas vietą vasarai. Nes anaiptol juk laiko nėra. Nėra.! Visiškai jokio laiko. Galbūt tai tik sustiprina viską. Ypač jausmą, kurį sukelia kiekvienas prisilietimas. Ir tas kvapas, kuriuo kvėpavau visas devyniolika valandų. Tada pasigirsta tvirtas pianino instrumentalas, o balsas sako I dont wanna die..

Komentarų nėra: