šeštadienis

Mes turim sparnus.

Kai šiandien rišausi Tą šaliką ant kaklo, prieš akis išsikėliau vaizdą, kaip kiek daugiau nei prieš dvidešimt keturias valandas tą patį darei Tu, kaip atsargiai vyniojai vieną jo galą ant mano plaukų. O tada užsimerkiau ir įkvėpiau pilnus plaučius to nuostabaus kvapo. Ar gali tos valandos virst praeitimi.? Ar gali tos akimirkos lietuje virst dulkėmis, kurias išnešioja vėjas.? O tamsa.? O tos dainos.? Ne. Negali.. Visa tai gyva. Žiūriu į gitarą ir matau, jaučiu, kaip virpa stygos. Nors jos tyli. Labai tyli. Tik jose dar pasiliko tie akordai. Tie Traukinių atodūsiai. Dar niekada nesijutau taip gerai, kai kas nors klausėsi, kaip groju. Per dainas norėjosi verkt, bet šitas jausmas buvo truputį užgniaužtas, kol buvo nepagrota daina, kuri po padvigubintos pradžios nuo pirmų žodžių lyg kokia išdavikė paleido lietų iš akių. O kiek jame buvo laimės. Kai sėkmingai svirome į dešinę, pagalvojau, kad jei iš manęs išskristų tie visi visi drugeliai ir nei vienas nepasiliktų ten, plaučiuose, kambarys būtų totaliai užpildytas gausiai plazdančia švelnių geltonų sparnelių mase, kad jie, drugiai, kutentų mums veidus, trukdytų mirksėt, o plaučiams imtų trūkti oro. Vat tiek jų buvo. Vat tiek jų sukeldavo kiekvienas prisilietimas bei žinojimas, kad šalia, visai arti, taip arti, kad net nėra atstumo, kvėpuoja Angelas. Noriu dar kartą išgirst tą širdies plakimą. Pajaust jį. Noriu trečią kartą tamsoje Tau ant nugaros užrašyt tą žodį, tą, kuris prasideda raide m, baigiasi u, ir turi dar tris balses, kurios supa l. Noriu vėl jaust, kaip mus merkia lietus. Nes jeigu lis, tegu ir lyja.. Noriu vėl uždėt rankas ant tavo kaklo. Ir dar norėčiau pasakyt, kad Tavo lūpos dailios. Noriu dar kartelį nakties tamsoj, skambant ramiai muzikai, lūpomis susirast Tavo plaukų sruogą ir pavogt iš jos lietaus lašus. Ir daug dar noriu. Ir to norėt yra gera. Ir viskas yra gerai. Nes mes turim sparnus. Nes žmonės, žiūrėdami į mus, sako: Spalvoti.
Taip taip, Angele. Without You I'm nothing at all.

8 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Vaikinas iš pirmos valandos pasimatymų turėtų laaabai pavydėt dabar.. :)
Šimtas dienų, kiek daugiau nei šimtas Vidurnakčių, kažkam šiandien sueina šimtas dvidešimt dvi dienos, o kažkas visa tai ir dar daugiau visko nešiosis atminty iki pat neesamos penkių amžinybių pabaigos, kai taipogi nebus laiko.
Daug tamsos.
Mes tokie jau seniai. (hug)

Cloud. rašė...

Manau, jog pirmos valandos pasimatymus jau seniai laikas iškeist į pasimatymus su tavim, m.? (wasntme)

Augustė rašė...

Pilnas kambarys drugelių. Man patiko užsimerkt ir įsivaizduot tokį reginį.:)

Aurimas Nov rašė...

Tavo teisė rinktis. Jokios baudžiamosios ar administracinės atsakomybės nebus. Bus viskas gerai. Rinkis pati.:)
Visai norėčiau to. :)

Cloud. rašė...

Aha. Tą efektą ypač gerina graži drugelių spalva. :)

O vat, žinok, aš irgi visai visai norėčiau.. :)

Aurimas Nov rašė...

Tai sakau, gal pakeisk jį manimi? :)

Cloud. rašė...

Tai sakau, gal jau pakeičiau.? (wasntme)

Aurimas Nov rašė...

Man regis, vakar tamsoj mainai buvo padaryti. :)