šeštadienis

Dry your eye.

Rytas. Galvoju, kada paskutinį kartą sutikau jį. Kada paskutinį kartą jo nepramiegojau.? Kada.. Pernai. Rugpjūtį. Rugpjūčio rytai man patinka. Bet rytoj bus balandis. Žinoma, jis yra ir dabar. Tačiau rytoj jis irgi bus. Galėčiau atsiverst kalendorių su rugpjūčio mėnesiu ir pasidėt prieš akis. Bet.. kam to reikia.? Laiko nėra. Nėra sekundžių. Nėra savaičių. Nėra. Yra tik Vidurnaktis bei Penkios Amžinybės. Ir rytoj bus rugpjūtiškas balandžio rytas, kurį aš pasitiksiu. Mėgstu jausmą, kai kylanti saulė glosto veidą. Tada blakstienų galiukai labai spinduliuoja. Rytoj aš anksti atsidengsiu langą. Praversiu jį. Ryto kvapas. Garuojanti arbata. Sėdėjimas ant stalo. Ir kylanti saulė. Na ir dar per naktį atšalusios stygos. Įdomu, koks bus jausmas grot tai, ką girdėt teisę turi tik vienas žmogus. Vienas Angelas. Ar jis bus toks pat, koks buvo kovo dvyliktosios ankstų ankstų rytą.? Galbūt. Galbūt ir vėl užgniauš kvapą taip, kaip užgniaužė tada. Galbūt su savo stebuklais jis lygiai taip pat norės, kad užversčiau galvą į lubas. Jis tai darė kiekvienos dainos metu. Kiekviename skambesyje. Kiekviename šeštosios stygos atodūsyje. Bet aš neužverčiau. Lietus norėjo užklupt netikėtai. O dangus šiąnakt giedras. Tik viena žvaigždė, vienas mėnulis. Ir vienoj tamsoj noriu girdėt tik vieną dainą.

5 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Koks dar laimingesnis pasidariau šitą paskaitęs. :) Taip užgimė nevalinga šypsena, iš kairės akies pabėgo vienintelis kodėlčiukas, ir dabar labai labai labai faina.
Jai tekant galvojau, kaip spinduliai suranda tave. :)

Cloud. rašė...

Suranda jie paprastai. Bet vaizdas buvo pasakiškas. :)

Aurimas Nov rašė...

Vat šiandien matysim savo žvaigždę. Kol kas bevardę. (wasntme)
Įdomu, jos spinduliukas galėtų ant mudviejų nukrist? :)

Cloud. rašė...

Hmm. Na, gal ir galėtų. Bet jai reikėtų pasistengt. :)

Aurimas Novikovas rašė...

8 metai. visai netyčia radau, žiauriai nustebau ir tik triskart perskaitęs, supratau. :) viva la vida!