šeštadienis

(wasntmehug)

Keista pabust iš tokio sapno, kuriame sutelpa visas gėris vienoje vietoje. Keista matyt trys poras rankų, apglėbusių instrumentus. Viena iš porų priklausė man. Kitos dvi poros buvo per daug tobulos. Stengiausi į jas nežiūrėt, bet lyg užburta vistiek spoksojau į tuos plonus pirštus, lakstančius grifais be ladų. Paskui pritemusią salės ramybę sudrumstė užveriamų durų garsas. Ten tamsoje buvo žmogus, nuo kurio užgniaužia kvapą. Nuleidau savo instrumento grifą žemyn ir pasirėmiau ant raudono gitaros krašto. Dar būčiau ir stumtelėjusi akinių tiltelį, bet Murakamiškos subtilybės kažkur pradingo. Kol kas. Visas oras prisipildė to nežemiško kvapo. Net nežinau, kas daugiau galėtų taip kvepėt. Jame tilpo viskas: muzika, vanilė, sapnai, šiluma, saugumas, cinamonas, braškės... Viskas. Pajutau, kaip nevalingai sulaikiau kvėpavimą. Vienas iš dviejų tobulų rankų savininkų linksmai šyptelėjo. O aš nekvėpavau ir laukiau, kol iš tamsos link mūsų žengs tas paslaptingas siluetas. Rankos atšalo. Tylių žingsnių aidas mano galvoje buvo toks garsus, kaip Matt Tuck gitaros riksmas. Nors stygos tylėjo, jutau, kaip po mano rankomis instrumentas virpa. Virpa lyg po Nothing Else Matters dainos užsilikęs skambesys. Tas paslaptingasis žmogus taip ir neišniro iš tamsos. Jis įsitaisė vienoje iš priekinių kėdžių, kur šviesa vis dar buvo labai reta viešnia. Ėmiau neramiai žvalgytis į tuos du žmones, kurie supo mane. Vieno iš jų veidas jau pasipuošė rimtumo šydu. Kitas tiesiog linksmai palinksėjo ir vien tik lūpomis tarė: Let's play. Ir vos po vieno mirksnio G akordą keitė Em, o C virto į D. Vėliau į melodiją įsiliejo ašarų vertas Eiccos violančelės skambesys, kurį papildė Perttu pirštų gracija. Ir taip mes grojom Pink dainą I Don't Believe You. Grojom sau, grojom tylai, tai tamsai, bet labiausiai Jam. O tam stebuklui pasibaigus, kol melodija dar nebuvo išsisklaidžiusi, aš padėjau gitarą ant žemės ir tvirtais žingsniais nuėjau tamsos link. Nuėjau su žinojimu mintyse, kad ten besišypsnatis žmogus jau tiesia rankas į mane. Turiu antrą Angelą (pirmasis dabar užsiima ignoravimu ir, rodydamas savo vyrišką pavydą, nusisukęs ten, kur teka saulė, klausosi Apo I don't care.) ir noriu pasilikt šiose akimirkose daugiau nei Penkioms Amžinybėms. Bet aš Tavim Tikiu. Vietos rezervuotos.(hug)

2 komentarai:

Urte rašė...

Man labai patinka tavo Blogas.malonu, esu Urtė.

Cloud.* rašė...

Malonu ir man. (sun)