šeštadienis

Trylika laikrodžių trisdešimt sekundžių.

Nuostabu nubudus ant grindų matyt saulės spindulių ruožus ir mažas žydro dangaus juostutes tarp užuolaidos ir lango. Laukiu vasaros. Tada kelsiuosi anksti. Arba visai neisiu miegot ir apipilsiu naktį dainomis. O saulei patekėjus anksti ryte plačiai atidarysiu langą, sėdėsiu ant stalo ir be perstojo klausysiu šios dainos:
O klausydama gersiu arbatą, apsimesiu, kad gyvenu septintame ar aštuntame dešimtmetyje, leisiu vėjui plaikstyt mano plaukus ir įsivaizduosiu, kad tie gitaros solo gimsta iš mano pirštų.
Vidurnakčiai bus pilni vėjo šnabždesių ir lietaus. Be laikrodžių. Be rodyklių. Be jokių laiko pėdsakų. Tik vidurnaktis. Ir Tik ant grindų.

3 komentarai:

Pantheist rašė...

Vasara...Perdaug ji man visur šmėkščioja.Tuoj sprogsiu iš nekantrumo! :)

Cloud.* rašė...

Gal ir per daug, bet jos laukti labai gera. :)

Anonimiškas rašė...

gera pradzia