penktadienis

Sing to me all the songs of the stars..

Nes ant grindų naktis kitokia. Nes ant grindų kitokie mes. Nes ant grindų nėra laiko. Yra tik vidurnaktis. Amžinas keturių nulių skambėjimas. Nes kai guli ant grindų, dangus aukščiau. Žvaigždės ryškesnės. Sienos išnyksta. Nes ant grindų tavo plaukuose ilsisi pirštai, kalbinami vėjo. Nes ant grindų beveik nelieka pasaulio. Lieka tik tai, kas svarbiausia. Kas negali išnykt. Bet ant grindų girdisi lietus. Ir žvilgsnis gilesnis. Nes ant grindų naktis tikresnė. Su neslepiama šypsena ir ramybės šydu. Nes tada būna gera. Taip gera, kaip padėjus galvą ant gitaros lėtai priverst šeštą stygą skambėt Bittersweet eilutėmis.. Bet kada nors tos eilutės virs žodžiais, tyliu kuždesiu, o galvą galėsiu padėt ant kito žmogaus peties.

3 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Lieka tik tai, kas svarbiausia pačiam žmogui. :) Tu tą žinai, Angele. :)
Tokia vieta yra tų retų vietų, kai laikas nerezervuoja sau geriausių pozicijų. Tėra penkios amžinybės per dešimt milijonų metų.:)

Cloud.* rašė...

Būtent taip. :)

Augustė rašė...

Šiaip ant grindų ir kakava skanesnė būna.:D