sekmadienis

You're my crack of sunlight.

Tikrai gera sėdėt pavargusiais nuo grojimo pirštais apglėbus gitarą ir tyliai, tačiau ne vien tik sau, tart žodžius I forgot to say out loud how beautitul you really are to me... O vėliau nuleist grifą žemiau žemės traukos ir pasirėmus ant raudono krašto kankint mediatorių žodžiais, prašančiais neišeit. Ir tada vėl grot. Grot iki sąmonės netekimo su kupinais oro plaučiais.

Komentarų nėra: