ketvirtadienis

Edelrahm Schokolade mit ganzen Mandeln (mm).

Laišką rašysiu Murakamio herojui iš Dansu Dansu Dansu. Jė. Man patinka, kai vis persisukdamas skamba Apocalypticos Prologo įrašas. Gal todėl, kad jis man primena prologą į gyvenimą. Atspindi jo natas ir ritmą, tą pašėlusį Eiccos violančelės ploną stygų skambesį, kuris neša tolyn į degančią saulę, į tą virš galvos prasivėrusių debesų tarpą, į apnuogintų žvaigždžių akinantį spindesį. Ir rašysiu apie tambūriną, ir apie Bilie Jean, ir apie pedofilu aprėkiamą kadaise buvusį juodaodį žmogelį su plastmasine nosim. Nežinau, kas mane pastaruoju metu apsėdo. Prologas. Seek and destroy. Prologas. Prologas. Prologas. Migdolai. Ir Perttu. Ir ypač trečia styga. Nemėgstu jos. Mes mirsim po dešimt milijonų metų. Taip sakė dėdė iš teliko.

Komentarų nėra: