trečiadienis

Stovėjimas debesyje prilygsta tavo akims.

Kaip man patinka dainos, kurių pradžiose arba pabaigose panaudoti lietaus šnarėjimo garsai. Girdėdama juos užsimerkiu ir vaizduotė mane nuskandina į tamsias nakties gatves, į be perstojo žliaugiantį vėsų lietų. Nugramzdina mane į didžiules balas, kurioje šokinėja burbulai, nuneša mane į jų šiltumą. Gana daug mano turimų dainų savo tekstuose turi eilutę „I'm here for you“. Šie žodžiai užsimerkus nupiešia mane tame lietuje. Stovinčią. Užsimerkusią. Atsukusią blakstienų galiukus lietaus lašams. Ir turbūt nepavyktų išvardint visų tų dainų, kurios šiame lietuje nupieštų jame stovintį kitą žmogų. Jų per daug. Jų tekstai per skirtingi. Ir kai kurios jų net neturi tekstų. Turi tik melodiją, tą ploną garsą, kuris priverčia jį mylėt iki beprotybės. Kaip ir tą lietų. Tą šnabždesį ir nuo pirštų galiukų varvančias dangaus ašaras, plaunančias pigiai beprasmį debesų akių spalvos tušą. Ir yra tik vienintelis ritmas. Vienintelis, kuris užgoždamas lietų priverčia suktis nuo tamsos gaubiamo silueto. Kuris verčia gniaužt sušalti bebaigiančias rankas, kuris lyg aidas viduje liepia bėgt. Bėgt tolyn iki nukritimo. Skriet per tas visas balas, per jų šiluma raudančius burbulus, tiesiog tolti nuo žmogaus. Tol, kol sielą sugniuždys kritimas ant įkaitusio tamsaus asfalto, o plaučius užlies vanduo. http://www.4shared.com/file/73254433/d5b08278/Papa_Roach_-_Forever.html

2 komentarai:

lietuvaitė rašė...

Man ir patinka dainos su lietumi(pradžioje, vidurį ar pabaigoje)gera klausytis tokių. Dar geriau klausytis jūros ošimo neperdirbto, kai klausau net pamirštu jog kažko klausausi taip labai naturaliai viskas.

Cloud.* rašė...

Gamtos muzika yra stebuklinga. :)