sekmadienis

Būk.

Vakarai, naktys, rytai. Visi jie kažkuo panašūs. Tik mintys dažniausiai skirtingos. Tik prisiminimai vis kitokie. Bet taip visai gerai. Gera gyvent. Vakar didžiausią dėmesį skyriau dviem dainom. Vieną iš jų jau gana seniai turėjau, bet tik vakar atradau labai šiltą dalyką joje. Sonata Arctica — Tallulah. http://www.4shared.com/file/69350340/2a5348a2/sonata_arctica_-_tallulah.html Klausiau klausiau aš jos ir supratau, kaip gražiai grupės vokalistas taria tą vardą Tallulah. Taip iš širdies. Tas vardas turėtų būt saugus jo lūpose. O kai taip yra, net pats gali jaustis saugiai. Saugiai kažkieno lūpose. Antroji daina yra filmo Twilight garso takelis. Paramore — Decode. http://www.4shared.com/file/69349501/7ddda7b8/01_decode.html Kai klausiau pirmą kartą, nepatiko. Tada klausiau dar kartą, nes žinojau, kad toje dainoje yra kažkas tokio, ko aš niekaip negaliu atkapstyt. Ir po dar kelių klausymų, aš supratau, kaip šis kūrinys tinka tam filmui. Kiekvienas akordas, kiekvienas žodis. Daina prikėlė vaizdus, kurie išnirdavo skaitant Saulėlydį. Nuostabu. Daugiau nei nuostabu. (sun) Taigi. Turiu skanių obuolių ir bronzines stygas, kurių dar nedrįstu įtempt savo instrumentui.

2 komentarai:

Virginija* rašė...

Ta daina Tallulah nuostabi.Nepakartojama.Dabar klausau ir klausau jos...Didelis ačiū už ją;)

Cloud.* rašė...

Prašom. Ji tikrai nuostabi. Aš ją vakar klausiau ištisą valandą ir dar daugiau. :)