antradienis

Trying my best not to forget.

Ir būna dienų, kai skauda ten giliai ir dar giliau. Kai nesinori valgyt, nesinori kalbėt ir vat. Pasiimu gitarą ir suprantu, kad šiandien ta diena, kai grojimas nėra tai, kas gelbsti. O pirštai vis neprispaudžia tos trečios stygos. Bet iš įpročio sugroju Nothing Else Matters ir vėl padedu instrumentą šalin. Tada sėdžiu. Galvoju. Ir nenoriu galvot. Tada atsistoju ir vaikštau iš kampo į kampą. Galvoju. Ne. NeNeNe. Prisėdu, bandau ieškot fovizmo portretų pavyzdžių. Ir tyliai atsidusus išjungiu visažinį google. Nežinau, kam tai darau. Juk ir taip aišku — portrete puikuosis vienas iš žmonių, kuriuos jaučiu visa siela, ir tik šiaip pasidomiu, kokias taisykles piešdama šįkart sulaužysiu. Tada kiek pasiknisu matematikos sąsiuvinio gale. Bet tik tam, kad nereikėtų galvot. Jaučiu, kaip galvos skausmas vis labiau smelkiasi į smegenis, o skrandyje sėdi blogiukas ir graužia iš vidaus. Vat vat. Išgeriu apelsinų sulčių ir išmetu tuščią pakelį. Dar kiek paslankioju. Tada akimis užsikabinu už naujos spintos ir į galvą atplaukia keistai kukli mintis. Pasiduodu jai ir einu link šio žaluma šviečiančio padaro. Prastumiu vienas duris ir pažvelgiu į tą tuščią erdvę, tvyrančią tarp medinių sienelių. Ir įlendu į vidų. Uždarau duris, kad šviesa nepliekstų į akis, apsikabinu kojas ir sėdžiu. Vat tada jau galvoju. Ir niekas man netrukdo tai daryt. Jausmas gana įdomus. Toks... tartum nebūtų laiko. Mintys nėra ypatingos. Kažkur rainelės vidury šmėkšteli siluetas ir tada žinau, jog jau galiu lipt lauk. Jog jau atėjo laikas stotis ir eit jam iš paskos. Atgal į pasaulį. Žinau, kad didumą savo blogo jausmo palieku ten viduje ir užstumiu jį žaliomis durimis. Viskas.
__
Išties. Ar kada sėdėjot savo spintoj.?

4 komentarai:

Augustė rašė...

Kietai :D Aš va kai buva maža tai mėgdavau spintose slėptis. Nuo visko: tėvų, garsų, pasaulio. Pamenu užsikimšdavau ausis ir klausydavau spengiančios tylos.:)

Dojitoku rašė...

Sėdėjau kažkada savo spintoj, nors į ją įlysti nelabai patogu. :D Dažnai ten lindėdavau. Bet po to karto kai ten užstrigau (man tada buvo 13 ar 14 metų :D), nebelendu ten. :D Užtat palėpė man patinka. ^^

Aurimas Nov rašė...

Trying my best not to forget... labai trumpa eilutė, o interpretuoti ją galima labai labai plačiai...
Žinai, kodėl lankausi tavajam bittersweet nesakyk-mamai? Nežinai. O gal. Whatever.
Todėl, kad tokių žmonių "už užuolaidos" nežinau daug. ir tu esi viena jų.:) nesuprask netinkamai.

Cloud.* rašė...

Spintos yra gerai. Ypač mano naujoji. Joje daug vietos ir joje nėra laiko. (sun)

Hmm, Aurimai, kaip galiu žinot, jei niekada to man nesakei.? :) už užuolaidos.. hmm. Keistas išsireiškimas, neleidžiantis man suprast visko tinkamai. :)