šeštadienis

Taip lyg turėčiau sparnus.

Vienas iš pagrindinių darbų atliktas. Ryt gal gausit pamatyt rezultatą. O kitas didysis darbas bus atliekamas rytoj. Galbūt. Jei turėsiu pakankamai kantrybės, minčių ir jei nepatingėsiu ankstokai atsikelt.
Ant stalo vėl gulinėja nemažas sąrašas su grupių pavadinimais. Išties pusė mano gyvenimo sudėta į visokius sąrašus. Ir perskaičius knygą Naivus. Super. tų sąrašų tik dar padaugėjo. Jie padeda lengviau susivokt šiam pasauly. O teorija, kad galbūt laiko visai nėra jau gana ilgai kamuoja mano smegenis. Galbūt tie visi laikrodukai su kiekvienu nevalingu tiksėjimu yra tik mūsų vaizduotės padarinys. Galbūt. Galbūt jų lėti, greit nykstantys žingsniai skaičiuoja visai ne sekundes. Galbūt jie matuoja nakties kvapą, o gal tik įrodinėja, kaip myli rudenį. Visas šitas dalykas verčia mane norėt lyst į spintą. Ten laiko nėra. Nėra erdvės. Nėra egzistencijos. Ten tik tamsa, kupina lietaus kvapo. Ten tik ruduo su savo ištaškytom balom ir mano drėgni pirštai, besiekiantys ramybės. Man ten gera. Man ten jauku. Šiąnakt praversiu žalias spintos duris ir trumpam užsidarysiu joje, kad įsitikinčiau, jog gyventi verta.

3 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Na knygos įtaka jaučiasi... :))

Karolina. rašė...

Jau sakiau, kad pavydžiu tau tavo spintos?

Cloud.* rašė...

Taigi, tačiau reta knyga mane priverčia taip susimąstyt. :)

Karolyt, nesakei iki šiol dar. :D