penktadienis

Seven things.

Šiąnakt sapnavau tai, ką sapnavau jau nežinau kiek kartų. Sunku suskaičiuot būtų. Bet kaskart sapnai šia tema būna vis kitokie. Taigi. Šįkart mes su Kristina bėgom scenos link, nors iki koncerto dar buvo likę daug daug laiko. Užsiėmėm vietas pirmoj eilėj. Nekantravom. Ir prasidėjo. Į sceną užgužėję Ruination trenkė geriausias savo dainas, o aš džiaugiausi, kad turėsiu galimybę jų pasirodymo pabaigoj pagaut būgnininko lazdelę. :D Po kažkurios dainos Kristina prisišaukė grupės vokalistę ir paprašė perduot linkėjimus Jiems. Ji sutiko. :) Ir tada tada tada... Sceną okupavo tamsa, iš kurios išnirusios keturios violančelės privertė mano širdį drebėt iš laimės. Oj kaip mes šėlom. (mm). Viskas lyg tą dvidešimtąją dieną, o mūsų herojai buvo tarsi ranka pasiekiami. Ir kai Eicca atsistojo prieš pat mane... Nuskambėjo žadintuvas. Oh hell yeah. Taigi. :) O kažkada sapnavau savo svajonę. Stovėjau daugiatūkstantinėj minioj, apsupta žmonių ilgais plaukais, kurie nenustygo vietoj lygiai kaip aš. Scenoj siautė melsvų šviesų blykstės. Užgeso. Ir velniškai garsus būgnų ritmas įžiebė šviesas, o garso aparatūra jau griaudėjo nuo Master Of Puppets ritmo. O kaip mes šėlom, kaip šokinėjom, plojom, dainavom... Ir po šios dainos iš kažkur prie manęs išdygęs fizikos mokytojas nusistebėjęs tarė: O jie pavaro. :D Ett, Metallica. Nenurimsiu, kol nepamatysiu jų gyvai. :D

Komentarų nėra: