trečiadienis

Tai ar sutiktum.?

Šiandien ėjau įsikabinusi vakar atrastos nuostabios dainos. Ir su tais nekantriais stygų skambesiais pamačiau, koks gražus ruduo. Kaip spindi auksiniai lapai mėlynam danguje. Kaip jie krisdami žemyn įsipina į mano plaukus ir aš su šypsena juos traukiu iš savo garbanų. Ir man patinka tokios dienos. Tokios, kada ryte netikėtai sutikus buvusį klasioką gaunu garsų LABAS, kai muzikos mokytojas į mokyklą ateina nešinas gitara ir mano akys spindi, kai galima nerašyt biologijos kontrolinio ir.. ir tokios, kada tyliai mums prasilenkus aš šypsausi lyg naivus vaikas. Ir tokios dienos kvepia. Visokiais mūsų siluetais ir avietėm.
Ar sutiktum, jei pakviesčiau
Per naktį drauge ropinėti stogais,
Gėrėtis kaip kas rytą
Ant žolės užgimsta rasa,
Ir dėlioti mozaikas iš debesų,
Atsigulus kryžium po medžiu. Tuomet nedrąsiai paliesiu tavo rankas,
Norėdamas jas paglostyt,
O jei tu baikščiai kaip stirniukė
Atitrauksi ir paslėpsi jas staiga,
Šviesim kaip mėnuliai likusią naktį nuraudę...
/vakar atrastas Ovidijaus Jucio nuostabumas/

2 komentarai:

Augustė rašė...

O, ir vėl geros emocijos. Kažkodėl man tokie Tavo (ir kitų) pranešimai patinka labiausiai.:)
O kaip matau vakar šauniai pasisvečiavai dpoezija.lt? :D Ovidijus šaunuolis, kaip ir mano numylėtinis Domantas. Labiausiai man patinka jų dainų žodžiai, jie tokie... na, pati žinai kokie :D

Cloud.* rašė...

Geros emocijos visada yra gerai. :)
Na taip, kartas nuo karto apsilankau ten ir beveik visada randu ką nors labai labai nuostabaus. :) ir vis stebiuosi, kaip žmonės sukuria tokius tobulus kūrinius.