šeštadienis

Leave me dreaming on the bed.

Šaltas rytas, šalta diena. Sunkūs debesys, sunkus lietus. Į akis, į plaukus, į rankas. Ant geltono popieriaus lapo, ant blakstienų, ant mirties. Kruvinas klevas, sutepti raudoniu jo vaikai. Ir tas kvapas. Kvapas to, kuris beldžiasi į mūsų mintis, sielas ir gyvastį. Ruduo. Pastebėjot.? Šiandien apsiginklavusi muzika ir oranžiniais kerzais dusliais žingsniais ėjau drėgnais šaligatviais, lūpas slėpdama kvepiančioje skaroje. Sakoma, šypsokis — juk niekada nežinai, kas įsimylės tavo šypseną. Bet šįkart aš nenorėjau. Skendau mintyse ir akorduose. Žvilgsniu tyrinėjau žmonių veidus. Jie skubėjo, kalbėjo, buvo rimti. Jie buvo tik praeiviai. Ir niekas iš jų nenorėjo įsimylėt mano šypsenos. Kai kurie iš jų net nenorėjo matyt ir būt matomi. Kai išėjau iš bibliotekos, dangus atrodė dar tamsesnis ir liūdnesnis. Rodės, kad skliautas nebeatlaikys tų pilkų debesų ir jie su triukšmu atsitrenks į asfaltą. Saulės nė trupinėlio. Gatvės lyg pratuštėjo ir sutikau vos vieną kitą žmogų. Keliaujant namų link, rankos šalo, ausyse skambėjo Betrayal/Forgiveness, ir pradėjo lyt. Vėjas blaškė mažus lašelius ir dauguma jų krito man į akis. Tada persijungiau Pierrot the clown, ir svajodama apie puodelį karštos kakavos skaičiavau savo didelius žingsnius. Gal kitą kartą einant pilkų gatvių fone sklis muzika, kvepianti pavasariu ir pienių pūkais. Galbūt kitąkart lapai maloniai šiugždės po mano ryškiaspalvių batų storais padais. Ir tada aš šypsosiuosi. Ir gal tada kas nors ims ir įsimylės mano šypseną.

5 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

tai štai kaip tu į biblioteką ėjai... ;)
man taip nesigauna... tik 2 minutės kelio... heh...

Cloud.* rašė...

O man visas pusvalandis rudeniško vėjo ir lietaus. :)

Augustė rašė...

O... nauja išvaizda nusotabi!:)

Aurimas Nov rašė...

kažkaip pavydžiu tau ;)

Cloud.* rašė...

Mm, dėkui.