trečiadienis

Juodojoj skylėj susitiksim prie berželio. :D

Pasaulio pabaiga.? Ačiū, nereikia. :)
Kai pamąstau apie tokius dalykus, tada labai labai įsinoriu gyvent. Juk visgi kiek nedaug dar padariau. Kiek nedaug išgyvenau ir kiek mažai pamačiau, pajutau, paragavau. Ir dar taip norisi bėgt per rasotą pievą basomis kojomis, vasarą gulėt skaisčiai žalioj žolėj ir klausyt muzikos, dar taip noriu šokinėt Metallicos koncerte ir noriu dainuot See you at the bitter end gyvai grojant Placebo. Dar noriu perskaityt daug knygų, pasimėtyt auksaspalviais lapais, pavaikščiot per lietų, pašokinėt į balas, padaryt sniego angelą. Dar noriu užlipt ant stogo ir garsiai garsiai pagrot Nothing Else Matters, nusišypsot pasauliui, įsimylėt ir parašyt gražią dainą. Noriu nuvažiuot į Suomiją, nupiešt tuziną piešinių, kvėpuot, naktinėt iki paryčių, išgert kakavos žiūrint Titaniką. Noriu naktį skaičiuot žvaigždes, o dieną ieškot debesiuko, panašaus į drakoną. Noriu pagrot daug dainų, noriu saldžiai išsimiegot, noriu juoktis iki kol pradės skaudėt juoko raumenis, noriu su kuo nors susikibus už rankų perbėgt per pilkas gatves, noriu valgyt šokoladinius ledus vėlyvo rudenio saulėj ir džiaugtis artėjančiu pavasariu. Dar noriu gaut puokštę pienių ir stipraus apkabinimo, noriu sėdėt tyloj ir nekvėpuot, išgirst ryto snaudimą. Noriu pamojuot skrendantiems paukščiams ir atsiremt į medžio kamieną. Noriu stovėt minioj žmonių ir noriu, kad man lytų į akis. Noriu, kad blakstienose įsipintų vėjas ir noriu, kad kas nors žaistų su mano plaukų sruoga. Dar noriu tūkstantį kartų pasakyt Tau Labas, noriu devynis šimtus devyniasdešimt devynis kartus paklaust Tavęs Kaip gyveni.? Noriu surinkt nukritusias žvaigždes nuo Tavo pečių ir pasakyt, kad tavo akys spindi kaip vasara. Ir net kai aš išpildysiu šiuos visus norus, aš vis tiek norėsiu gyvent. Norėsiu vėl iš naujo šokt į balą ir nusileidus ant žemės su šypsena sušnabždėt: Buvo nuostabu. Pakartojam.?

3 komentarai:

Dojitoku rašė...

OMG, koks nuostabus įrašas!!! ;>>

Aurimas Novikovas rašė...

Davai ir pakartojam... Hadronų kolaideris... Geras dalykas,šiaip jau... Bet... ;)
Gera, kai diena po dienos tas dalykas tampa vis realesnis ir realesnis. kai prieš metus pirmąkart pamačiau tai Youtubej, pagalvojau, kad Fpiervij Baltyskij Kanal kokią propagandą sugalvojo. Bet ne... Ir gerai. Čia yra ne tragedija, o stebuklas. Kad ir kas bebūtų. :)

Cloud.* rašė...

Dojitoku — dėkui, man jis irgi patinka. (sun)

Aurimai — viso įrašo prasmė nebuvo tas daiktas, paslėptas po uolomis tarp Prancūzijos ir Šveicarijos. :) Prasmė yra ta, kad gyvenimas yra gražus ir reikia džiaugtis, kol jį turi.