ketvirtadienis

Apocalyptica — Beyond Time.mp3

00:00 — 00:23 Kartais lyja. Ir lyja per daug. Per daug, kad ištiesusi delnus galėčiau sugert lašus į savo juodas pirštines. 00:23 — 00:50 Kartais prašau Angelo sparnų. Bet jis ne visada nori klausytis. Nes kartais lyja ir per lietų Jam sunku suprasti mano žodžius. Ir kartais lyja per daug, kad jis išvis ką nors suprastų. Todėl būna, kad nedavęs sparnų jis liepia man skristi. O ką aš.? O aš krentu... 00:50 — 01:07 Kartais žvilgsniai nėra blogas dalykas. Nes kartais visai nereikia žodžių. Ir būna, kad nėra ką pasakyt. Todėl užtenka ir akimirkos pažiūrėt ten, kur slepiasi sielos giluma. Bet jeigu lyja (o kartais lyja per daug), akys nelabai nori atskleist savo paslaptį. Todėl mes ir tylim. Kol kas. 01:07 — 01:37 Kartais būna dienų, kai dangus tampa pernelyg juodas ir buvimas tarp šimto žmonių ima kelt alergiją. Ir laikrodis tada neturi kur skubėt. Jo žingsniai tyliai aidi tarp sienų ir verčia jaustis keistai. Bet būtent tada, kai už langų nepaliaujamai krenta lietus, užtenka pamatyt tą siluetą ir dangų nutvieskia žvaigždės. Ir nors lyja per daug, kad galėtum kvėpuot tuo jausmu, siluetas neišnyksta tol, kol neužmerkiu akių. 01:37 — 01:53 Kartais per daug blaškausi, o vėjas plėšia iš rankų mintis, su tūkstančiais ištrintų žodžių. Ir pradėjus nepaliaujamai lyti, aš nebėgu. Tik padidinusi žingsnį įkvepiu saldaus dangaus aromato. O pravėrus stiklines duris, pakeliu akis ir matau žvilgsnį, kuris priverčia sustingt. Bet už durų ima per stipriai lyti, kad bėgčiau atgal ir slėpčiausi už kampo, kol širdis nustotų plakusi. 01:53 — 02:29 Kartais einu ir jaučiu, kad kažkas nežemiško skuba paskui mane. Žingsnis į žingsnį. Tik nedrįstu atsigręžt ir pažiūrėt į tą būtybę. Kvėpavimas nevalingai padažnėja, kol pagaliau atsisuku ir žvilgsnis užsikabina už to žmogaus, kuris priverčia iš rankų išslyst mintims su tūkstančiais ištrintų žodžių. Bet ėmus nepaliaujamai lyti, tie lapai sušlampa ir šimtas dvidešimt trys žmonės sutepa juos savo batų antspaudais. 02:29 — 03:02 Ir visgi tas jausmas, kai esi arti, nuteikia raminamai, bet kartu ir neleidžia atsipalaiduoti. Jis lyg karšta avietinė arbata slysta viduje ir nepastebimai ištraukia šypseną. Tik šita šypsena kitokia nei visos. Gal todėl, kad man patinka šypsotis, kai lyja. O kai lyja per daug ir esi kažkur netoliese, tada galima lietų dalintis pusiau. 03:02 — 03:20 Kartais mes skubam. Ir kartais skubėdami pamirštam, kaip skubėti. Nes kai mes skubam, dažnai atsitinka įvairių dalykų. Pavyzdžiui, ima lyti. Tada aš džiaugiuosi, kad neturiu sparnų. Nes jiems permirkus, būtų sunku skubėti. 03:20 — 03:59 Jei kas leistų pasirinkt, tai būtent šitą dainą aš įpinčiau į jaukiai rusvas plaukų sruogas. Ir jei kas leistų pasirinkt, tai būtent su tavim aš norėčiu stovėt tam lietuj ir tiesiog neskubant tylėt. Ir jeigu imtų lyti per daug... Ne, per daug nelytų. Nes lietaus dviese užtektų pakankamai. Ir tikiu, kad tas lietus lygiai kaip karšta avietinė arbata ištrauktų iš mūsų po šypseną. Bet jos būtų ne tokios, kaip visos. Mums užsimerkus viskas tiesiog nesibaigtų net nustojus lyti.

5 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

Pastebėjimas iš dviejų pusių - gan vaikiškas stilius. Tačiau tie palyginimai atperka viską.
Nežinau dainos, negaliu nieko pasakyt konkretesnio.
Tavo mintys geros. :) toks tekstas, kurio nė neskaityčiau, pamatęs pirmą pastraipą, bet kažkaip likau nepajudinęs pelės ir perskaičiau viską. Super duper. Šalia to plakato mokykloj išpaišyk šitai - bus hell yeah.
:))

Cloud.* rašė...

Vaikiškas stilius todėl, kad pati esu dar vaikas.? Ir nesikratau to.
O daina... daina tiesiog viena geriausių iš lėtų Apocalypticos dainų. Ir kai skaitau tekstą jai skambant.. viskas pernelyg labai atitinka. :)
Dėkui. Mintys, kurias ilgai laikiau kažkur giliai, vakar panoro išlyst. Nes kažkaip nesmagu, kai kas nors per ilgai užsilieka, o juk iš to gali kas nors išeit.
O plakatas jau pakabintas ir daug kas prie jo sustoja, bent jau kiek mačiau. :)

Aurimas Nov rašė...

Aš manau, kad prie jo daug kas sustoja... ;)

Aš ir nesakau, kad kratytumeis tokio stiliaus. tiesiog tai matosi ir lyg šaukia: i`m clever one". :)

Cloud.* rašė...

Tada susidaro sėkminga kamšatis ir atsiranda pasipiktinusių, kad negali praeit, nes plakatas pakabintas virš įėjimo į pagrindinį koridorių. :D

dėl to i'm clever one tai visai nesupratau.

Dojitoku rašė...

Paskutinė pastraipa vos manęs nepravirkdė. ;D Gal todėl, nes skambėjo liūdna daina.? O gal tik šiaip..