sekmadienis

Ir taip kasnakt.? Prašyčiau.


Užverk akis, nieko nebijoki. Aš čia, šalia. Ramiai miegoki. Rankos atšalę, paskutinius pėdsakus užliejo seniai. Tebūnie minkšti Tau lopšio patalai.
Ar pameni tą paskutinį žvilgsnį, mestą gatvės gale.? Šalia plieno upės merdėjau vienui viena. Kokios nejautrios tąkart buvo akys, žvelgė atšiauriai. Kokios buvo mintys, ką tuomet jautei..?
.... Pasiilgau to, ko pasiilgti neverta. Šešėliu virtai, tylėti Tau lemta. Tai, kas užgeso — nebeįsižiebs, jei saulė jūroj nuskendo — niekada nebešvies. Ateik dar šią naktį, praverk tyliai langą. Ateik šią naktį, te nuotraukų skutai ramybę suranda. Tegul užuolaidas vėjas nebyliai plaiksto, nutyla tiksėjimas laikrody vaiko...
Sugrąžink tai, ko netekau. Leiski vėl apkabint. Nuo visko pavargau. Leiski priglusti, nieko neklausk — mums skirta tiek laiko nedaug. Kiek dangaus drobėj žvaigždžių, kiek daug šviesų Paukščių Take...
Kuri jų esi Tu.?
Pabusk.
Aš šalia.
__
Šiandien truputį stebuklinga diena. Išmokau grot labai gražią dainą.

2 komentarai:

Augustė rašė...

Labai gražu. Tikrai... Labai labai labai. Gerai tau, kad moki juodu ant balto išreikšt ką jauti...O visa kita, žinoma, susitvarkys laikui bėgant.

Cloud.* rašė...

Na, kartais taip jau išeina. Nors iš tikrųjų nežinau, ar dėl dabartinės gyvenimo situacijos turėčiau verkt, ar juoktis.. O šie žodžiai tai jau seniai gulėjo mano užrašuose. Bet vakar nusprendžiau juos paleist.