sekmadienis

Tai buvo jų paslaptis. Pačiame išorinio pasaulio, kuriame jiedu gyveno ir po kurį judėjo, viduryje slypėjo ištisas kitas pasaulis, priklausantis tiktai jiems. Jiedu nešiojosi šitą paslaptį širdyse tartum gilų šulinį, tamsų bedugnį urvą, kurios niekad ligi tol nebuvo atradę ir nežinojo esant. Jiedu nuolat jausdavo jos buvimą; tai buvo tarsi smagi paslaptis, žinoma tiktai jiems. Tonis mėgdavo bučiuoti Eiprilę svetainėje, kai motina būdavo išėjusi į kitą kambarį: tuomet visa patalpa sklidinai prisipildydavo jųdviejų paslapties, o grįžusi motina ničnieko neįtardavo. Kai jiedu ką nors dviese veikdavo prie upės, Toniui tereikėdavo tik prisikišus kvėptelėti šiltu kvapu į vargšę suluošintą Eiprilės ausytę, ir Eiprilė kaipmat paleisdavo iš rankų meškerę ar irklus, atsigręždavo į jį ir pabučiuodavo... Visur, kur bebūtų: valtyje, ant kranto, voliojantis žolėje ar iki juosmens įsibridus į šaltą vandenį. Tuomet viskas akimirksniu nutildavo: paukščių čiulbėjimas, žiogų čirškimas, valčių prieplaukos ar miestelio šurmulys tolumoje, — viskas sustingdavo, pakibdavo ore ir laukdavo, kol jiedu sugrįš atgal. Paskui kas nors krustelėdavo, jiedu atšlydavo vienas nuo kito ir lėtai, pamažu grįždavo į aplinkinį pasaulį. ___ Melvin Burgess „Eiprilės meilė“

4 komentarai:

Karolina. rašė...

Mylimiausia Buress'o knyga. :)))

Cloud.* rašė...

Man ji irgi patiko. ;>

Arbata rašė...

pamenu kai skaičiau,iš dalies sukrėtė tas atvirumas ir tikros realybės išvaizda šiek tiek kitokiems žmoėms.. tikrai gera knyga..x]

Cloud.* rašė...

Gera gera, knygoj labai daug jausmo, autorius tikrai puikiai sugeba jį perteikt. ;>